- rėktinai
- rėktinai̇̃ prv. Rėktinai̇̃ reikaláuti.
.
.
rėktinai — rėktinaĩ adv. žr. rėkiant: Ant kelelio rėktinai reikia tiltelio Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
rėkti — 1 rė̃kti, ia, ė 1. intr. SD329,404, R, N, K, J garsiai kalbėti, šaukti: Anas pradėjo rė̃kt man Pb. Šoko, dainiavo, rė̃kė, kaukė [per vestuves] Sk. Kada jie nustos rėkę? J.Jabl. Nerėk, eik šen čia in kamaraitę, aš tave uždarysu, kad ir tave… … Dictionary of the Lithuanian Language